Kazys Pupinis. Elektrifikacijos lenktynėse metas jungti aukštesnę pavarą
Trys Baltijos šalys ne veltui vadinamos sesėmis – panašumų tarp mūsų išties daug, o ir rinkos tarpusavyje susijusios. Ne išimtis ir elektrinis mobilumas. Palyginus su kitomis Europos Sąjungos šalimis, tiek pagal elektromobilių pardavimus, tiek pagal jų įkrovimo stoteles visa mūsų trijulė yra šių sąrašų apačioje. Vis dėlto estai, nupirkdami santykinai mažiau elektromobilių, turi kur kas geresnę jų įkrovimo infrastruktūrą. Ko galime iš jų pasimokyti?
Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, elektromobilių dalis tarp visų naujų automobilių pardavimų Latvijoje siekia 3,9 proc., Lietuvoje – 3,7 proc., Estijoje – 2,9 proc. Pagal elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių 100 km kelių taip pat pirmauja latviai (0,7 stotelės/100 km), nuo jų nedaug atsilieka estai (0,6 stotelės/100 km), o lietuviai gali tik pavydžiai žvelgti į kaimynus su 0,2 stotelės/100 km. Beje, tai prasčiausias rezultatas visoje Europos Sąjungoje.
Taigi tiek estai, tiek latviai turi kuo pasigirti, bet ir jiems iki ES vidurkio dar augti ir augti. Ką bekalbėti apie pavijimą tokių šalių, kaip Nyderlandai (64,3 stotelės/100 km), Liuksemburgas (57,9 stotelės/100km) ar Vokietija (25,8 stotelės/100 km).
Lietuva turi ko pasimokyti ir iš Baltijos sesių, ypač iš Estijos, kur nuperkama santykinai mažiau naujų elektromobilių, bet įkrovimo infrastruktūra kur kas geresnė.
Žinoma, įtakos tam turi ir objektyvūs veiksniai. Tiek Latvijoje, tiek Estijoje maždaug trečdalis populiacijos gyvena šių šalių sostinėse, kelionių srautai taip pat daugiau koncentruoti sostinių apskrityse. Ten, kur telkiasi dauguma vairuotojų, aktyviai plečiama ir įkrovimo infrastruktūra. Lietuvos gyventojai ir jų keliavimo kryptys yra geografiškai plačiau pasiskirstę, tad ir viešosios įkrovimo infrastruktūros reikia daugiau bei didesniame šalies plote – ne tik didmiesčiuose, bet ir vidutinio dydžio miestuose, autostradose, antrinės kategorijos keliuose. Visa tai apsunkina plėtrą.
Kita vertus, elektrinis mobilumas Baltijos šalyse dar tik įsibėgėja ir Lietuva neabejotinai pasistengs neatsilikti, o gal net aplenkti kaimynes. Tam mes turime visas galimybes: daugiausiai gyventojų, didžiausią, sparčiai augančią rinką ir, kartu, didžiausią potencialą.
Plėtrą stabdo skepsis ir išankstinės nuostatos
Kad tai įvyktų, kai kurie dalykai turi pasikeisti. Pirmiausia – požiūris. Pernai žengę į Lietuvą radome dar besiformuojančią rinką. Lokacijų savininkams ar atsakingiems vadovams neretai trūksta žinių apie elektrinį mobilumą, elektromobilių įkrovimą, jiems kyla klausimų, ar elektromobilių jau yra pakankamai, kad būtų verta imtis šių klausimų . Visa tai suprantama, tam mes ir esame čia, kad padėtume, patartume, pasiūlytume sprendimus. Deja, skeptiškas požiūris lemia, kad įkrovimo infrastruktūros projektai nustumiami į prioritetinių darbų paraštes.
Svarbu suprasti, kad laikas kainuoja ir negalima laukti, kol 40-50 procentų šalies automobilių parko bus elektrifikuota. Tada galvoti apie elektrifikacijos proveržį bus vėlu – jis jau bus įvykęs.
Kitas, iš dalies susijęs, iššūkis yra lokacijų savininkų ar valdytojų nuomonė, kad prie jų parduotuvės, prekybos, verslo centro ar kito objekto užtenka įrengti kelias lėto krovimo stoteles. Pavyzdžiui, “Eleport” ne tik padengia viešojo krovimo stotelės įrengimo kaštus, bet ir siūlo įvairius sprendimus – įkroviklių galia gali siekti nuo 22 kW lėto įkrovimo iki 600 kW greito įkrovimo sistemų, tačiau kiekvienas sprendimas turi savo paskirtį. Jei atvykus į darbą ar grįžus namo automobilį galima palikti krautis 6–12 valandų ir ilgiau, tai parduotuvėje pirkėjai vidutiniškai praleidžia apie pusvalandį. Tokiu atveju lėto įkrovimo stotelėje jų elektromobilis įsikrautų tiek, kad užtektų nuvažiuoti papildomus 10–20 km.
Tai yra neefektyvus įkroviklio, parkavimo infrastruktūros, vairuotojų ir keleivių laiko bei pačios lokacijos ploto panaudojimas. Paprastas pavyzdys iš Estijos: vieno prekybos centro aikštelėje vieną greta kito pastatėme lėto ir greito įkrovimo stoteles. Nors pastarojoje įkrovimo kaina yra apie 20 proc. didesnė, net 87 proc. įkrovimo vyksta būtent joje.
Taigi nors klientai dažnai pageidauja pigesnių lėto krovimo sprendimų, turima patirtis ir faktais pagrįsti argumentai padeda jiems suprasti, kad tai skirta kitokiems naudojimo atvejams, o keliaujantiems žmonėms aktualu elektromobilį įsikrauti greitai.
Įkrovimo infrastruktūra – pridėtinės vertės įrankis
Konkurenciją Baltijos šalyse iškraipo tai, kad elektromobilių įkrovimo sprendimų rinkoje su privačiais investuotojais dalyvauja valstybiniai elektros energijos tiekėjai, turintys ne tik žinomą vardą, bet ir valstybės užnugarį. Vis dėlto patirtis energetikoje nebūtinai reiškia patirtį elektriniame mobilume.
Kuo aktyviau į įkrovimo infrastruktūros vystymą įsitraukia privatūs investuotojai, tuo didesnė ir sveikesnė konkurencija rinkoje. Mūsų įmonei bendrauti su klientais Lietuvoje padeda realūs jau įgyvendintų sprendimų pavyzdžiai Estijoje bei Latvijoje. Be to, didieji verslo klientai veikia visose Baltijos šalyse, taigi su jais kur kas paprasčiau tęsti bendradarbiavimą.
Galiausiai, elektromobilių įkrovimo infrastruktūra nėra tik priedas, papildomas patogumas žmonėms. Kokybiškos, patogiai suplanuotos įkrovimo stotelės teikia pridėtinę vertę, naudą lokacijos savininkui. Tokių pavyzdžių taip pat turime ne vieną. Štai Rygoje, „Domina“ prekybos centre įrengus greitojo įkrovimo stoteles ir paskelbus nemokamo krovimo akciją, prie jų daugiau nei dvi savaites rikiavosi eilės norinčių įsikrauti elektromobilį, kol apsiperka. Paskatinti žmones atvykti gali ir kitokios akcijos, susietos su lokacijos savininko veikla, siūlomomis paslaugomis ar lojalumo programa. Verslui tai reiškia papildomą srautą tiesioginių klientų, o žmonėms – daugiau naudų ir patogumo.
Belieka, kad lokacijų valdytojai – nuo savivaldybių, viešųjų įstaigų, iki parduotuvių, verslo centrų, nekilnojamojo turto fondų ir sklypų savininkų – suprastų, kad įkrovimo infrastruktūros poreikis jau egzistuoja, o jos nauda bus ilgalaikė. Tikiu, kad tai neužtruks ir Lietuvos ambicija esamą 600 viešų ir pusiau viešų elektromobilių įkrovimo prieigų skaičių iki 2030 metų padidinti 10 kartų virs realybe. Juolab, kad dirbdama kartu su lokacijų savininkais „Eleport“ šį skaičių galėtų pasiekti vien savo investicijomis, patirtimi ir išdirbtais sprendimais.
