Kazys Pupinis. Kiek vokiečiai besimuistytų, elektrinio mobilumo ateitis neišvengiama
Biurokratinio Europos Sąjungos (ES) aparato girnos girgždėjo, strigo ir, rodėsi, pagaliau apsuko ratą – Europos Parlamentas pritarė, kad nuo 2035 metų būtų uždrausta pardavinėti naujus benzininius ir dyzelinius automobilius, išmetančius anglies dvideginį. Tik paskutinę minutę, likus formalumams, Vokietija su saujele sąjungininkių užblokavo sprendimą, reikalaudama išimčių e-degalams. Kaip besibaigtų geopolitinės grumtynės, aišku viena: elektromobiliai yra neišvengiama visų mūsų ateitis.
Pokyčiai jau vyksta, tačiau, akivaizdu, per lėtai. Šiuo metu tik apie 12 proc. naujai parduodamų automobilių ES yra varomi vien elektra, beveik antra tiek sudaro įkraunami hibridai – elektromobilių imitacijos, kurių vienintelis realus privalumas yra tylus pajudėjimas iš vietos. Jei tokiu tempu judėtume ir toliau, nauji automobiliai su vidaus degimo varikliais būtų gaminami dar ne vieną dešimtmetį.
Ambiciją 2050-aisiais tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu išsikėlusiai ES taip netinka. Todėl 2021 metais gimė planas: iki 2030 metų mažinti automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimus, o 2035 metais juos visiškai uždrausti. Kodėl būtent 2035 metai? Atsakymas paprastas: vidutinė automobilių gyvavimo trukmė yra 15 metų, taigi nuo 2035-ųjų į rinką išleidžiant tik elektromobilius, tikėtina, kad 2050-aisiais – sulig ES Žaliojo kurso terminu – keliuose praktiškai neliks kietu kuru varomų automobilių.
Ką keičia Vokietijos užmojai įtraukti išimtį sintetinei iškastinio kuro alternatyvai, e-degalams? Tai būtų naudinga daliai automobilių gamintojų, bet jokių kitų problemų nespręstų: elektromobiliai jau dabar yra ekologiškesni ir ekonomiškesni už konkurentus su įprastais motorais, tuo tarpu e-degalai yra dar brangesni nei benzinas ar dyzelinas, jų gamyba sudėtinga ir jie neužtikrina nulinės CO2 taršos.
Taigi, net jei vokiečiams pavyktų pasiekti tikslą ir po 2035 m. būtų leista pardavinėti naujus e-degalais varomus automobilius, pokyčius tai gali sulėtinti, bet ne sustabdyti.
Milžinai lėtai skuba, mažieji laukia
Pažiūrėkime detaliau, kokių naujų vėjų atpūs elektrinis mobilumas. Pirmieji sąraše, žinoma, automobilių gamintojai. Dalies jų pasipriešinimas ir lėmė netikėtą Vokietijos paskutinės minutės gestą.
Sukurti visiškai naują automobilį, įskaitant gamybos linijų pritaikymą, užtrunka apie penkerius metus, tiesa, dauguma gamintojų jau siūlo elektromobilius, taigi jie nepradeda nuo nulio. Laiko pasiruošti, atrodytų, daugiau nei pakankamai.
Ir išties, panašu, kad milžinams metai šen ar ten didelio skirtumo neturi. Ironiška, bet didžiausias tos pačios Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ dar pernai paskelbė, kad jau nuo 2033 metų Europoje prekiaus vien elektromobiliais.
Išlošti daugiau laiko nori būtent mažesni, nišiniai gamintojai, kadangi perėjimas prie elektrinio mobilumo reikalauja didžiulių laiko ir finansinių investicijų, įskaitant darbuotojų perkvalifikavimą. Tokie prekių ženklai, kaip „Jeep“, „Alfa Romeo“ ar „Suzuki“ iki šiol neskyrė didesnio dėmesio elektromobiliams, nes prekyba benzinu ar dyzelinu varomais automobiliais jiems yra pelningesnė. Be to, šie automobiliai reikalauja daugiau priežiūros, taigi svarbi jų verslo dalis yra atsarginių detalių gamyba. Kam keisti kryptį, kol verslas važiuoja?
Šansas Kinijai ir kiti iššūkiai
Didiesiems gamintojams mažųjų sunkumai tik į naudą, tačiau iššūkių jiems gali kilti kitur. Pirmiausia – iš Kinijos, šalies, kurioje surenkamas maždaug kas trečias automobilis pasaulyje. Šiuo metu Kinija atriekia apie 14 proc. ES automobilių importo ir neabejotinai sieks didinti šią dalį. Vartotojams tai reiškia du dalykus: didesnį pasirinkimą ir konkurenciją, kuri kitiems gamintojams neleis piktnaudžiauti padėtimi ir dirbtinai išpūsti kainų.
Antras iššūkis – žaliavų tiekimo grandinė. Ypač svarbų vaidmenį atliks baterijų gamybai reikalingų žaliavų tiekėjai. Šiuo metu svarbiausio komponento, ličio, daugiausiai išgaunama Australijoje, Čilėje ir Kinijoje, tačiau jo šaltinių yra ir kitose vietovėse. Teoriškai pačių žaliavų mūsų planetoje yra pakankamai, svarbesnis klausimas yra efektyvus ir tvarus jų išgavimas. ES pasirinkta elektrinio mobilumo kryptis yra tarsi žalia šviesa, patvirtinanti būtinybę investuoti į šių žaliavų kasybą.
Trečias iššūkis aktualus ne tik automobilių gamykloms, bet ir daugybei kitų, susijusių rinkų, veiklos sričių. Tokių radikalių pokyčių automobilių industrijoje nebuvo pastarąjį šimtmetį, taigi natūralu, kad jie neabejotinai palies milijonus darbo vietų. Tai ne tik gamyklos, bet ir autoservisai, degalinės, perdirbėjai – prisitaikyti teks visiems, o nesugebėjusiems to padaryti po 10–15 metų teks užverti duris.
Pokyčiai reiškia galimybes
Kita vertus, kur pokyčiai, ten ir naujos galimybės. Elektromobilių rinka neabejotinai sukurs daugybę naujų, aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų. Jau dabar auga elektromobilių aptarnavimo, įkrovimo stotelių įrengimo ir priežiūros, baterijų perdirbimo ir kitų susijusių sričių specialistų paklausa.
Ir jei šiandien rajono centre užtenka kelių degalinių, kuriose vairuotojai per kelias minutes gali prisipilti pilną baką degalų ir važiuoti šimtus kilometrų, tai elektromobilio akumuliatorių pilnai užpildyti net greitojo krovimo stotelėje trunka daugiau nei pusvalandį. Tai reiškia, kad kiekvienai degalinei pakeisti reikės dešimčių, jei ne šimtų, elektromobilių įkrovimo stotelių. Jų vis daugiau atsiras tiek tose pačiose degalinėse, kurios pamažu keis savo veiklos modelį, tiek įvairiausiose kitose vietose, nuo parduotuvių, prekybos centrų, iki verslo centrų, arenų, daugiabučių kiemų.
Kokia ateitis laukia elektromobilių įkrovimo infrastruktūros vystytojų? Augant konkurencijai, rinka turėtų konsoliduotis ir, panašiai kaip dabar su degalinėmis, ilgainiui turėsime 3–5 didžiuosius žaidėjus. Tačiau atskiruose regionuose jų įvairovė bus didesnė, o visos Europos mastu turėsime šimtus tokių paslaugų teikėjų. Taip pat, akivaizdu, elektros energijos tiekimo tinklai turės plėstis, reikės daugybės įrangos, jos priežiūros ir aptarnavimo paslaugų.
Vieniems – nauda, kitiems – nostalgija
Kaip prie viso to prisitaikys vartotojai pirmiausia priklausys nuo gamintojų gebėjimo užtikrinti pasiūlą ir įkrovimo infrastruktūros plėtros. Priešakyje žengs verslas – jau dabar dalis bendrovių siekia atnaujinti savo transporto parką ir pereiti prie elektromobilių. Jų įsigijimo kainos jau supanašėjo su įprastų automobilių, o bendrosios nuosavybės kainos (angl. total cost of ownership, TCO) svarstyklės kuo toliau, tuo labiau svyra elektromobilių naudai.
Pirmieji prie elektromobilių stengiasi pereiti tie verslai, kurių transportas juda daug ir dažnai, ypač miestuose – tai taksi, kurjerių, logistikos paslaugas teikiančios bendrovės. Tikėtina, kad jos prie elektrinio mobilumo pereis kur kas anksčiau, galbūt nereikės laukti nei 2030-ųjų. Mažiausiai skubės įmonės, kurių transportas daugiau laiko praleidžia garaže, o išvykęs keliauja ilgus atstumus tarp miestų.
Gyventojų elgseną prognozuoti sudėtingiau, tačiau jau dabar matyti, kad prie elektromobilių pirmieji pereina didmiesčiuose gyvenantys žmonės. ES „FIT for 55“ priemonių rinkinyje numatoma, kad 2030 metais ne mažiau kaip 25 proc. parduodamų naujų automobilių turi būti varomi elektra, dar po kelerių metų ši proporcija turėtų siekti apie 50 proc., o 2035-aisiais visi parduodami nauji automobiliai bus varomi elektra. Bent jau „ant popieriaus“.
Suėjus terminui gamintojai ar pardavėjai gali turėti įprastais degalais varomų automobilių atsargų, kuriuos išparduos kaip naudotus. Priminsiu, naudotu laikomas automobilis, nuo kurio įregistravimo praėjo daugiau nei pusmetis arba kuris nuvažiavo daugiau nei 6 tūkst. km, taigi naują automobilį galima kurį laiką nuomoti, naudoti patiems, o vėliau tiesiog parduoti.
Ir visuomenėje, neabejoju, dar ilgai bus tradicinius automobilius garbinančių „benzingalvių“, kurie sakys, kad pasiilgsta galingo variklio kriokimo, galimybės be sustojimo važiuoti 6–8 valandas ar „tikro“ automobilio kvapo. Tebūnie, tam ir skirtas pereinamasis laikotarpis, o gal dar turėsime ir e-degalus – kol pažangūs, inovatyvūs, į ateitį orientuoti žmonės rodys pavyzdį, tradicijas vertinantys vairuotojai galės atsidžiaugti garsais, kvapais ir tarša.
